Praėjusį Jaunimo teatro sezoną uždaręs spektaklis „Keliaujantys“ keliavo į pirmąsias tarptautines gastroles Berlyne. Vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo drauge su beveik visa Jaunimo teatro trupe sukurtas spektaklis tapo vienu iš tarptautinio festivalio „Voices Berlin Festival“ programos svarbiausių akcentų, o spektaklio vokiška premjera įvyko legendinio Berlyno teatro HAU pagrindinėje scenoje.
Nuo 2023 m. Berlyne organizuojamas festivalis pradėtas rengti siekiant pristatyti balsus režisierių, dramaturgų, aktorių, kompozitorių ir muzikos atlikėjų, kurie daugiausiai dirba ne savo gimtojoje šalyje. Daugeliu atvejų – dėl politinių priežasčių, bet kartu ir ekonominiais, estetiniais ir asmeniniais sumetimais.
Įvairiose Berlyno teatrinėse erdvėse vietos publikai savo kūrybą pristatė gausus būrys šiuolaikinio teatro, šokio ir muzikos individualių kūrėjų ir trupių iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Dėl konflikto su autoritarine Vengrijos valdžia savo šalį palikusio, šiuo metu Prancūzijoje reziduojančio, tačiau daugiausiai Lietuvoje kuriančio ir teatro specialybių studentams dėstančio Á. Schillingo režisuotas spektaklis „Keliaujantys“ buvo rodomas pagrindinėje festivalio aikštelėje – tarptautinio scenos menų centro HAU (Hebbel am Ufer) scenoje HAU1, įsikūrusioje dar 1908 m. iškilusiame Art Nouveau stiliaus teatro pastate, kurio salėje telpa daugiau nei 500 žiūrovų.
Anot festivalio programos sudarytojos teatrologės ir prodiuserės Marinos Davydovos, šiųmetinis festivalis koncentravosi į vadinamųjų ekspatriantų kūrybą. Tai menininkai, kurie dėl įvairių priežasčių palikę savo gimtąsias šalis bando vėl save atrasti naujuose kultūriniuose peizažuose ir savo kūryba inicijuoja naujus, valstybinių sienų nepaisančius dialogus. „Voices Berlin“ ne šiaip sau vyksta Berlyne – ekspatriantų mieste, kuriame daugybė žmonių iš pačių įvairiausių kraštų bando naujai atrasti savo tapatybę. Tokių ekspatriantų visame pasaulyje vis daugėja ir mūsų festivalis tiria, kaip šis naujasis kosmopolitizmas keičia pasaulio teatrinį žemėlapį ir formuoja naujas bendruomenes, kaip atsidūrę naujuose kultūriniuose kontekstuose menininkai bando išsaugoti savo kultūrinį pamatą ir tuo pat metu – permąstyti savo identitetą bei pačią juos supančią socialinę tikrovę“, – sako M. Davydova.
Festivalyje, kuriame be daugelio kitų menininkų, dalyvavo ir Lietuvos publikai neblogai pažįstami kūrėjai. Lietuvių dramaturgas Marius Ivaškevičius, kartu su tadžikų režisieriumi Barzu Abdurazzakovu, pristatę autorinį pjesės „Totalitarinis romanas“ skaitymą, Lietuvoje jau tris aukščiausios meninės vertės spektaklius sukūręs lenkų režisierius Krystianas Lupa skaitė ištraukas iš savo dienoraščių, kuriuose atsispindi ankstyvieji menininko kūrybiniai ieškojimai. Festivalio programoje buvo pristatyta ir Saschos Waltz šokio kompanija, užpernykštėse „Sirenose“ viešėjęs ir didžiulio susidomėjimo sulaukęs šveicarų režisierius Milo Rau ir daugelis kitų teatro bei muzikos menininkų iš viso pasaulio. Jaunimo teatro spektaklis „Keliaujantys“ festivalio organizatorių įvardijamas kaip viena kertinių festivalio programos ašių.
„Šiuo spektakliu siekiu pabrėžti teatro trupės svarbą, o ji gyva tuomet, kai nuolat keliauja. Per skirtingus istorinius laikotarpius, įvairius stilius, įvairias temas, skirtingas auditorijas… Kiekvienas taip pat keliauja savo viduje, dvasiškai. Išgyvena nuolatinį atsinaujinimą. Keliavimas man reiškia būtinybę atgimti. Nepasiduoti. Turime nuolat judėti ir kisti, kad išliktume gyvi.“ – taip savo naujausią darbą Jaunimo teatre pristatė režisierius Á. Schillingas.
„Keliaujantys“ sumanyti kaip, galima sakyti, nesibaigianti kūrybinė kelionė ar laboratorija. 27 aktoriai vienu metu beveik be žodžių pasakoja eilę atskirų, tačiau tampriai susijusių mažos bendruomenės istorijų, o prieš žiūrovų akis iš, regis, tuščios scenos ir keleto parankinių daiktų gimsta groteskiškas, juoką ir siaubą vienu metu keliantis pasaulis.
Spektaklis ypatingas tuo, kad net ir turėdamas aiškų dramaturginį stuburą, jis, bent jau kol kas, nuolat repetuojamas kinta, kūrybiškai reaguodamas į laiką, jo siūlomas temas ir įtampas. Talentingos trupės vaidinami tarytum abstraktūs, bet atpažįstami, išraiškingi ir labai gyvenimiški personažai bei sceniniai paveikslai tarytum beldžiasi į publikos vaizduotę ir prašosi, kad ji juos užpildytų tuo, kas jai jautru ir aktualu šiandien. Vienokį spektaklį matė premjerinė publika Jaunimo teatre gegužę, kitokį – nacionalinės dramaturgijos festivalio „Pakeleivingi“ žiūrovai Anykščiuose. Lapkritį spektaklį gausiomis ovacijomis sutiko tarptautinio festivalio Berlyne publika, o Kūčių išvakarėse – gruodžio 23 d. – Vilniuje žiūrovai „Keliaujančius“ išvys jau gerokai pasikeitusius.