Group 5 Grįžti

Apie Barbutę

Piešinio autorė Ugnė Žilytė
Režisierius
Vaidina
Aldona Bendoriūtė
Trukmė 1 val.

Nijolės Miliauskaitės ir Vytauto Petro Bložės poezijos skaitymai.

Skaito aktoriai Aldona Bendoriūtė ir Andrius Bialobžeskis.

J. S. Bacho ir W. A. Mocarto kūrinius atlieka Aušra Marija Banaitytė (fortepijonas).

Nijolė Miliauskaitė ir Vytautas Bložė (Ugnės Žilytės piešinys, 2020).

Poezijos vakaras skiriamas išėjusiems atminti.

Renginys nemokamas. Būtina išankstinė registracija el. paštu gerda@jaunimoteatras.lt. Vietų skaičius ribotas!

Aktorių Aldonos Bendoriūtės ir Andriaus Bialobžeskio poezijos vakaras pagal poetų ir gyvenimo partnerių N. Miliauskaitės ir V. P. Bložės eiles – tai jau kurį laiką brandinamas kūrybinis sumanymas, kurio pirmasis virtualus pristatymas publikai įvyko 2021 m. sausį Jaunimo teatro skaitmeninėje kūrybos platformoje. Poezijos vakaro metu skambės eilėraščiai iš V. Miliauskaitės poezijos rinktinių „Uršulės S. portretas“ (Vaga, 1985), „Namai, kuriuose negyvensim“ (Vilnius: Vaga, 1988) ir „Uždraustas įeiti kambarys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995) ir V. Bložės eilės iš ankstyvosios kūrybos rinkinio „Žemės gėlės“ (Vaga, 1971) ir iš vėlyvojo etapo, netrukus po N. Miliauskaitės mirties išleistos poezijos knygos „Tu palikai mane užmigusį“ (Kitos knygos, 2007).

Nijolė Miliauskaitė-Bložienė (1950–2002) gimė Keturvalakiuose (Vilkaviškio r.), 1973 baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, dirbo Centriniame archyve, Knygų rūmuose, savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje, vėliau atsidėjo kūrybai. Pagrindinė kūrybos tema – tikrų namų ilgesys, savo tapatybės ieškojimas, trapus pasaulio grožis. Eilėraščiams būdingas vizualumas, konkretumas, subtilus ir niuansuotas kalbėjimas. Miliauskaitės eilėraščiai parašyti daugiausia verlibru, turi siužetiškumo užuomazgų, kai kurie primena noveles. Miliauskaitės poezijoje dominuoja ne žodžio muzikalumas, ne idėja, o vaizdas. Lietuvių lyrikoje Miliauskaitės eilėraščiai išsiskiria dėmesiu, jautrumu daiktams, dažniausiai seniems, turintiems istoriją, spinduliuojantiems tam tikrą nuotaiką, primenantiems dingusius žmones bei laiką.

Poetės kūryba buvo šiltai priimama ir Lietuvoje, ir užsienyje, jos eilėraščiai įtraukti į 80 geriausių šiuolaikinių pasaulio poetų antologiją, o pati kūrėja 2000 m. apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija.

Vytautas Petras Bložė (1930–2016) gimė Baisiogaloje (Radviliškio r.) – poetas, vertėjas, 23 eilėraščių ir poemų knygų autorius. Jo kūryba publikuota ir įvairiuose almanachuose, antologijose, rinktinėse, pagal poeto tekstus sukurta daug dainų. V. Bložės kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo santarvė, etinis patosas, tautinė savimonė. Pažymėtini V. Bložės eilėraščių rinkiniai „Septyni šienpjoviai“ (1961), „Nesudegantys miestai“ (1964), kuriuose pastebimas posūkis į avangardizmą. Vėlesnei poezijai būdinga skirtingų stilių dermė, poezijos ir prozos sintezė. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V. Bložė įsitikinęs, kad poezijos uždavinys – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų žmonių likimus: „poetas turi teisę kalbėti / visų vardu / netgi tų, kuriems atimta balso teisė / arba jie nebyliai“.

V. Bložės eilėraščių yra išversta į anglų, rusų, ukrainiečių, lenkų, latvių ir kitas kalbas, o 1991 m. poetas įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.