Group 5 Grįžti

Pagal Hisashi Inoue pjesę „Gyvenimas su tėvu“

Hirosimos mergaitė bijo griaustinio

Režisierius Bohdan Poliščuk
Režisierius ir scenografas
Bohdan Poliščuk
Garso dizainerė
Jana Šliabanska
Šviesų dailininkas
Dmitro Levenko
Vaizdo projekcijų dizainerė
Olena Poliščuk
Pjesę iš japonų kalbos vertė
Julija Kuzmenko
Atlikėjai
Svitlana Oleksiuk Maksym Kuščov Ana Serohina (fleita)

Spektaklio partneriai:
Scenografijos galerija (Lvivas)
Lesiaus Kurbaso nacionalinis scenos menų centras (Kyjivas)

Trukmė 1 val. 30 min.

Spektakliai rodomi nemokamai. Būtina išankstinė registracija adresu gerda@jaunimoteatras.lt

Vietų skaičius ribotas.

Spektakliai vyks ukrainiečių kalba su lietuviškais titrais.

Spektaklis sukurtas 2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Karo tikrovę patyrusi ukrainiečių menininkų komanda spektakliu „Hirosimos mergaitė bijo griaustinio“ permąsto anksčiau žmonijos išgyventą tragediją ir mėgina suprasti šiandieninio žmogaus trapumą. Pjesės autorius H. Inoue pats nebuvo atominių sprogdinimų Hirosimoje ir Nagasakyje liudininku, bet jis visą gyvenimą jautė kaltę už tai, kad išgyveno. Pjesėje, pagal kurią sukurtas spektaklis „Hirosimos mergaitė bijo griaustinio“, autorius mėgino išreikšti tragedijos liudininkų skausmą, kartėlį ir bejėgystę.

Kūrybinė grupė apie spektaklį:

Mums, ukrainiečiams, ši istorija nėra nei fantazija, nei prasimanymas. Mes kiekvieną dieną susiduriame su žmonėmis, panašiais į šio spektaklio herojus. Mūsų miestus nuo 2022 m. vasario 24 d. bombarduoja ir mes kiekvieną dieną girdime apie niekuo dėtas karo aukas.

Šios karo aukos ir jų šeimos kiekvieną dieną traukiniu arba automobiliu keliauja į sąlyginai saugius miestus. Tai ir suluošinti vaikai, gražios mergaitės subjaurotais kūnais ir veidais, jaunuoliai, sužaloti ginant savo šalį ir tautą. O greta jų stovi jų artimieji: juos taip pat paveikė karas, nors fiziškai jie ir nenukentėjo. Laidotuvių ceremonijose tėvai prie kapų rauda: „čia turėjai būti ne tu, čia turėjau gulėti aš“.

Mes šiuos žmones sutinkame kasdieną… Ukrainiečiai, kaip ir spektaklio veikėja Mitsue, jaučia tą patį kaltės jausmą. Kaltės už tai, kad jie yra saugūs. Mums tenka su šia kalte gyventi, nors mes nieko blogo nepadarėme. Mes tik norime išgyventi. Kare žmonės žūva ne vien nuo tankų, raketų ar branduolinių sprogimų. Išgyvenusiųjų širdys plūsta krauju nuo skausmo praradus savo artimuosius.

H. Inoue pjesė skamba ir kaip deklaracija apie tai, kas nutiktų, jei ir vėl būtų panaudoti branduoliniai ginklai. Tai savotiškas manifestas, skelbiantis: daugiau niekada! Tačiau šiandien mes ir vėl girdime apie branduolinio karo pavojų, kylantį ne tik Ukrainai, bet ir visai žmonijai. Šiandien mes matome, kad Rusijos federacijos prezidentas grasina pasauliui savo šalies branduoliniu potencialu…

Pjesės autoriui H. Inoue Hirosima ir Nagasakis reiškia tą patį, ką ukrainiečiams dabar reiškia bet kuris sugriautas jų šalies miestas. Pjesės autorius savo tekstu pasakoja apie Hirosimos gyventojų skausmą. Interpretuodami šį tekstą scenoje, mes norėjome įkūnyti jo įžvalgas ir pasidalinti mus apėmusiu „keistu kaltės jausmu“ su viso pasaulio žmonėmis.

Hisashi Inoue (1934-2010) – vienas žymiausių Japonijos dramaturgų ir literatų. H. Inoue kelias į literatūros ir teatro pasaulį prasidėjo nuo trumpų scenarijų vodevilio pasirodymams, satyrų, komedijų ir scenarijų lėlių televizijos serialams bei TV laidų vaikams. Inoue kūryba įvertinta daugeliu Japonijos literatūros ir teatro apdovanojimų, kūrėjas rašė tekstus anime kūriniams, televizijos laidoms ir populiariosios muzikos atlikėjams. 1983 m. Inoue įkūrė teatro trupę „Komatsuza“, kurios pagrindinė veiklos kryptis – H. Inoue tekstų pastatymai. Autorius savo kūryboje nevengia satyros ir juodojo humoro, dažnai savo šalies patirtis II pasauliniame kare ir jį sekusias visuomenės traumas. Inoue pjesėse taip pat daug rašoma apie Japonijos visuomenės paraštėse atsidūrusius žmones, siekiant suteikti jiems vilties ir parodyti gerąsias visuomenės puses.

Bohdan Poliščuk (1986) – ukrainiečių režisierius ir scenografas, baigęs Nacionalinę dailės ir architektūros akademiją Kyjive. Menininkas, drauge su bendraminčiais, įkūrė Scenografijos galeriją Lvive, organizuoja Lvivo scenografijos meno kvadrienalę, o nuo 2017 m. dirba režisieriumi ir scenografu Ukrainos mažajame dramos teatre Kyjive. B. Poliščuk yra sukūręs scenografiją daugeliui ukrainiečių teatrų pastatymų, rengia asmenines parodas, bendradarbiauja su daugeliu skirtingų sričių menininkų kurdamas tarpdisciplininio meno projektus, festivalius ir kūrybines dirbtuves. „Hirosimos mergaitė bijo griaustinio“ – tai aštuntasis šio ukrainiečių menininko režisūrinis darbas dramos teatre.

Po kovo 4 d. spektaklio, apie 18:30 val., įvyks susitikimas su spektaklio kūrėjais.

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir palaikyti ukrainiečių teatro menininkus!