Tęsdamas pagrindines spektaklio „Dieviškoji Komedija“ temas, E. Nekrošius toliau gilinasi ir aktoriaus Rolando Kazlo padedamas bando suvokti ir atskleisti poeto, kūrėjo minties, nuojautų, vaizduotės, abejonių ir atsakomybės už savo kūrinį kelius. Tiek poemoje, tiek ir spektaklyje realioji Dantės kelionės chronologija ir jos detalės tampa mažiau aktualios. Tai leidžia režisieriui vos juntamais, be galo subtiliais sceniniais vaizdiniais prisiliesti prie slapčiausių žmogaus sielos egzistencijos virpesių. Tiek Dantė ir Beatričė, tiek ir kiti scenoje kuriami personažai yra minimaliai realūs, nežemiški, todėl kiekvienas jų veiksmas, žodis tampa maksimaliai daugiaprasmiški ir dažnai net negali būti įprasminami scenine kalba. E. Nekrošiui šiame spektaklyje pavyksta peržengti fiziškąją teatro prigimtį ir kreiptis tiesiai į žiūrovo jausmus, sąmonę ir net pasąmonę.
Režisierius
Vaidina
Ieva Kaniušaitė
Rolandas Kazlas
Vaidas Vilius
Paulius Markevičius
Audronis Rūkas
Marija Petravičiūtė
Julija Šatkauskaitė
Milda Noreikaitė
Simonas Dovidauskas
Vygandas Vadeiša
Pijus Ganusauskas
Šarūnas Zenkevičius
Autorius
Dante Alighieri
Kostiumų dailininkas
Nadežda Gultiajeva
Scenografas
Marius Nekrošius
Šviesų dailininkas
Audrius Jankauskas
Garso dizaineris
Arvydas Dūkšta
Spektaklio muzikos autorius
Andrius Mamontovas
Tekstų vertėjas
Aleksys Churginas
Režisieriaus asistentas
Tauras Čižas
Trukmė
2 val.
Premjera
2018-07-20