TIGER TRIO – Nicole Mitchell, Joelle Leandre, Myra Melford (JAV, Prancūzija)

Myra Melford – p
Nicole Mitchell – fl
Joelle Leandre – db

Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ viešnios „Tiger Trio“ – trys pripažintos menininkės, besimaudančios spontaniško muzikos kūrimo džiaugsme. Visos jos – ryškios laisvo ir improvizacijų kupino džiazo asmenybės, savo gebėjimus įrodžiusios atskirai, o kartu sukuriančios neįtikėtinos muzikinės bendrystės jausmą. Amerikiečių pianistė Myra Melford, fleitininkė Nicole Mitchell ir prancūzų kontrabosininkė Joëlle Léandre improvizacinės muzikos scenoje garsėja kelis dešimtmečius, o prieš septynerius metus scenoje pasirodė kartu ir pradėjo rašyti jau daug spalvingų puslapių turinčią „Tiger Trio“ istoriją. Trio susibūrė Myros Melford rezidencijos San Fransisko „Yerba Buena“ menų centre metu. Džiazo ir improvizacinės muzikos programą vainikavo festivalis, kuriame pianistė pakvietė prisijungti Nicole ir Joëlle. Nulipusios nuo scenos muzikantės neabejojo – tarp jų isiplieskė retai sutinkama bendros kūrybinės energijos kibirkštis. 2016-aisiais trio išleido įspūdingą albumą „Unleashed“, o 2018-aisiais – albumą „Map Of Liberation“, gimusį koncertų turo po JAV ir Europą metu. Grupės veikla kone akimirksniu sulaukė muzikos kritikų ir džiazo gurmanų dėmesio – nenuostabu, nes dar iki „Tiger Trio“ pradžios kiekviena iš šių muzikančių spėjo kultūriniame gyvenime palikti ryškų pėdsaką.

Myra Melford – avangardinio džiazo pianistė, kuri, pasakojama, improvizuoti pianinu pradėjo būdama vos trejų. Vėliau ji lankė fortepijono pamokas ir klasikinio fortepijono studijas, tačiau jas metė, supratusi, jog širdis šaukiasi didesnės kūrybinės laisvės. Nedaug trūko, kad likimas būtų nuvedęs visiškai kitu keliu – mergina įstojo mokytis gamtos mokslų, tačiau tada susižavėjo improvizacine džiazo muzika, susipažino su pernai „Vilnius Mama Jazz“ viešėjusiu Anthony Braxtonu ir kitais laisvais muzikos mąstytojais. Netrukus ji grįžo prie instrumento, pasirinko studijuoti kompoziciją, o praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje įsiveržė į džiazo pasaulį. Netrukus ji jau grojo su Dave‘u Douglasu, Hanu Benninku ir kitomis džiazo žvaigždėmis, o šio amžiaus pradžioje subūrė efektingą trio „Crush“, kuriame grojo su amerikiečių būgnininku Kenny Wollesenu ir japonų bosininku Stomu Takeishi. Vienas įdomus kūrybinis projektas sekė kitą – Myra su didžiuliu smalsumu tyrinėjo (ir toliau tebetyrinėja) muzikos horizontus. Pavyzdžiui, Indijoje ji studijavo šios šalies muziką ir grįžusi į JAV kurį laiką gyveno ašrame. 2004-aisiais ji tapo Kalifornijos Berklio universiteto šiuolaikinės improvizacinės muzikos profesore, vėliau subūrė ne vieną skirtingo skambesio ir sudėties grupę – „Trio M“, duetą „Dialogue“, kvintetą „Snowy Egret“. 2013-aisiais ji pelnė Guggenheimo premiją – ir tai tik vienas iš daugelio šios pianistės turimų įvertinimų. Sprogstamąją galią turinti muzikantė, kuri pianiną priverčia daryti dalykus, kuriems jis nebuvo sutvertas – taip apie šią muzikantę kalba JAV žiniasklaida, ir šie apibūdinimai atrodo gerokai per kuklūs.

Fleitininkei Nicole Mitchell Niujorko džiazo pulsą sekantis žurnalas „The New York City Jazz Record“ skyrė šių metų kovo mėnesio viršelį – ir tai tik vienas iš daugelio dėmesio ženklų, kuriuos šiai muzikantei rodo džiazo specialistai. JAV žurnalas „Downbeat“ ją ne sykį rinko geriausia metų fleitininke, groti kartu ją kvietė žymusis avangardinio džiazo kolektyvas „Art Ensemble Of Chicago“, o pačios Nicole įkurta grupė „Black Earth Ensemble“ žavėjo publiką viso pasaulio festivaliuose. Dabar net sunku įsivaizduoti, kad jos džiazo karjera prasidėjo grojant gatvėse – šiandien Nicole yra Virdžinijos universiteto profesorė, Herbo Alperto apdovanojimo laimėtoja, 2022-aisiais išleidusi ir pirmąją savo knygą, kurioje suderino memuarų ir grožinės literatūros žanrus, taip atskleisdama ir savo rašytojos talentą. „Frequency“, trio „Artifacts“, minėta grupė „Black Earth Ensemble“ – tai tik dalis muzikinių projektų, kuriuose atsiskleidė Nicole kūrybingumas. „Ko gero, išradingiausia fleitininkė per tris džiazo dešimtmečius“, – taip Nicole pristato JAV dienraštis „The New York Times“. Išgirdus šią muzikantę scenoje, su tuo tikrai nesinori ginčytis.

Kontrabosininkė Joëlle Léandre – Europos avangardinės ir improvizacinės muzikos žvaigždė, bendradarbiavusi ir su kompozitoriais Mortonu Feldmanu bei Johnu Cage‘u. Pastarasis yra sukūręs muzikos, skirtos būtent jai. Taip pat – ir su kompozitoriumi Pierre‘u Boulezu bei šiuolaikinio šokio didmeistriu Merce‘u Cunninghamu, tačiau šios legendinės pavardės tikrai nenustelbia pačios muzikantės kūrybinių žygių. Dar 1983-aisiais ji tapo Europos moterų improvizuotojų grupės („European Women Impovising Group“) nare. Feminizmo scenoje temą Joëlle vystė ne viename savo karjeros etape – jai buvo skirtas ir praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje šios prancūzės suburtas trio „Les Diaboliques“. Šios muzikantės instrumentas skamba daugiau nei 180 muzikos albumų – ir nepanašu, jog ji ketintų lėtinti apsukas. Nuo Anthony Braxtono ir Johno Zorno iki Dereko Bailey, Steve‘o Lacy, Fredo Fritho – laisvo džiazo ir improvizacinės muzikos lauke rasite nedaug legendinių asmenybių, su kuriomis nebūtų bendradarbiavusi ši muzikantė. „Ji – tarsi skulptorė, lipdanti muzikines poemas“, – taikliai Joëlle Léandre talentą apibūdina jos kolega, džiazo kontrabosininkas Williamas Parkeris. Įkvėpimo kupina muzikinė seserystė – štai ką į „Vilnius Mama Jazz“ sceną atneša šio trio narės. „Tiger Trio“ muzika – galinga, žaisminga, spalvinga ir nenuspėjama. Tokia, kurios su niekuo nesupainiosi, net nematydamas ant plokštelės voko užrašyto pavadinimo. „Įkvėpimo versmės“ ir „džiaugsmas, kurį nedažnai sutiksi muzikoje“ – tik keletas apibūdinimų, kuriuos po šios grupės koncertų galima rasti spaudoje. Pasiruoškite būti nustebinti. Atskirai šios muzikantės – nuostabios. Bet kartu jos – tiesiog neįtikėtinos.

EURORADIO JAZZ ORCHESTRA, vadovas Jievaras Jasinskis

Axel Mårdsjö – asax (SR/SE)

Pavlo Barabashchuk – asax (UA:PBC/UE)

Emma Rawicz – tsax (BBC/UK)

Joël Metz – tsax (MSP/LU)

Karolis Šarkus – bsax (LRT/LT)

Agnes Darelid – trmb (SR/SE)

Carlotta Armbruster – trmb (WDR/DE)

Guro Kvåle – trmb (NRK/NO)

Christina Lachberger – btrmb (ORF/AT)

Martin Declercq – tpt (Radio France/FR)

Reinis Puriņš – tpt (LR/LV)

János Löber – tpt (DKU/DE)

Maj Kavšek – tpt (RTVSLO/SI)

Rahel Talts – p, keys (ERR/EE)

Kryštof Tomeček – ag, eg (CR/CZ)

Oskari Siirtola – db, bg (YLE/FI)

Bruna Matić – dr (HRT/HR)

Zacchary Leblond – perc, vib/mar (Radio France/FR)

Euroradijo džiazo orkestras yra tarptautinis jaunimo bigbendas, kaskart buriamas vis kitoje šalyje iš geriausių muzikantų, deleguojamų visuomeninių transliuotojų. 2023 metais pirmą kartą šio orkestro būstine tampa Lietuva, o sklandų jo veiklos įgyvendinimą užtikrina LRT.

Orkestro gimimo data laikomi 1965 metai, kuomet Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariai pradėjo kasmet siūlyti geriausius savo šalių džiazo muzikantus, iš kurių buvo sudaromas orkestras. Tai buvo elitinis tarptautinis kolektyvas, garsėjęs EBU bigbendo vardu. 2005 metais jo globą perėmė organizacija „Swinging Europe“, imta koncentruotis į jaunųjų talentų pritraukimą, tad kolektyvas gyvavo toliau kaip European Youth Jazz Orchestra, tapdamas prestižine talentų stovykla. 2008-aisiais jis jau vadintas European Jazz Orchestra ir netrukus dalyvavo įspūdinguose turuose po pasaulį. Nuo 2014 m. įtvirtintas pavadinimas Euroradio Jazz Orchestra ir sutarta, kad kiekvieną kartą vis kitas transliuotojas priims savo šalyje orkestrą, užtikrindamas vertą tarptautinio kolektyvo programą, sąlygas repeticijoms, logistiką bei, žinoma, tiesioginę Euroradijo transliaciją. Taip jis buvo buriamas Čekijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Austrijoje, Vokietijoje… Šiais metais LRT KLASIKA pasiūlė Euroradijo džiazo prodiuserių bendruomenei (Euroradio Jazz Producers Community) šį džiazo orkestrą burti Lietuvoje ir įgyvendinti Jievaro Jasinskio muzikines vizijas.

Jievaras Jasinskis – Lietuvos džiazuomenei puikiai žinomas kūrėjas, aranžuotojas, pelnęs publikos ir profesionalų pripažinimą, giliai išmanantis bigbendo specifiką (vadovavęs Kauno bigbendui, subūręs Vilnius JJazz Ensemble), kūryboje besivadovaujantis elingtoniškuoju principu: skiria individualias partijas ne instrumentams, o asmenybėms, atsižvelgdamas į kiekvieno muzikanto individualų skambėjimą ir stiprybes. Kadangi Euroradijo džiazo orkestro esmė – darni vienybės ir įvairovės samplaika, J. Jasinskio muzika – tobulas kelias jai atskleisti.