Vaikų mylima teatralizuota muzikinė pasaka „Tilidūda“ Valstybinio jaunimo teatro scenoje bus parodyta paskutinį kartą. Muzikinis spektaklis pagal populiariausias lietuviškas daineles atsisveikina su mažaisiais žiūrovais ir jų tėveliais, nes… tiesiog išaugo.

„Mūsų ponas Jonas jau nebe mažas berniukas. Zuikiai Baltrus ir Ignotas išvyko į platų pasaulį laimės ieškoti… Taip ir užaugo ir išsisklaidė mūsų muzikinė pasaka, kurią su šeima sekėme aštuonerius metus. Šiek tiek graudu atsisveikinti su spektakliu, kuris buvo tarsi dar vienas vaikas”, – šypteli viena ‘”Tilidūdos” kūrėjų Aistė Smilgevičiūtė.

Aistė Smilgevičiūtė drauge su savo vyru, grupės „Skylė” lyderiu, kompozitoriumi ir dainų kūrėju Roku Radzevičiumi prieš dešimt metų sugalvojo harmonizuoti populiariausias lietuvių liaudies daineles, jas įdainuoti, sukurti joms mielus animuotus vaizdo klipus ir patalpinti internete. Dainelės žaibiškai išpopuliarėjo ir taip prasidėjo įkvepianti „Tilidūdos” istorija.

Po dviejų metų Aistė ir Rokas pagal daineles sukūrė muzikinę pasaką „Tilidūda” ir ją perkėlė į teatro sceną. Joje pasakojama apie berniuką poną Joną, kuris nenorėjo groti dūda ir ši įsižeidusi nuo jo pabėgo. Jonas su tėveliais leidžiasi dūdos ieškoti. Pakeliui jie patiria daug nuotykių bei sutinka daug draugų – žvėrelių ir paukštelių.  

Tėvelius spektaklyje vaidina patys tikriausieji „Tilidūdos” tėvai – Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius.

Muzikinėje pasakoje šiuo metu skamba 13 dainelių. Tarp jų – mažųjų mėgiamiausios, pačios pirmosios harmonizuotos: „Du gaideliai“, „Aš turėjau gaidį“, „Tindi rindi riuška“, „Šarkelė varnelė“, „Plaukė žąselė“ ir kitos. Vėliau prie jų prisijungė ir naujesni „Tilidūdos” kūriniai: „Čip čipo“, „Skrido uodas“, „Staugia vilkas pagiry“, „Pempel pempel“.  

Nuo pat atsiradimo „Tilidūdos” projektą lydėjo neišsenkanti sėkmė ir begalinė žiūrovų meilė. „Tilidūda“ skirta mažiesiems nuo vienerių iki šešerių metukų. Turbūt nenuostabu, kad pirmieji „Tilidūdos“ klausytojai šį amžiaus cenzą jau seniai išaugo. Šiandien jie – paaugliai, patys atvedantys į teatrą jaunesniuosius broliukus ir sesutes. 

Muzikinė dalis spektaklyje visada atliekama gyvai. Mažuosius taip pat itin žavi ryškiaspalvės lėlės, pasakos simboliu tapęs mielas supamasis arkliukas. Vaikai bendrauja su pelėda, šoka su gaideliais ir dūduoja su ponu Jonu. 

Yra dar vienas nepamainomas spektaklio elementas – didžiulis skaitmeninis ekranas užimantis visą scenos galinę sieną  – jame pagal scenarijų pasirodo vaikų mylimų dainelių animuoti vaizdai. Interaktyvus erdvės pratęsimas sukuria itin jaukų, dinamišką ir vaikams atpažįstamą paveikslą, man visi mažieji dainelių gerbėjai pirmiausia jas pamato ir pamilsta internete.