Rhesanium – objektų teatro spektaklis, skirtas jaunimui ir suaugusiems. Pagrindinio subjekto L. Rėzos poetiškumas pateisina pasirinktąsias menines priemones – kalbėjimą užuominomis, metaforiškumą, lyriškumą. Spektaklio kūrybinė komanda sutelkė kūrybinę vaizduotę į L. Rėzos gyvenimą ir iškėlė paviršiun tai, kas gali būti nujaučiama ar įskaitoma tarp biografijos eilučių. Objektų teatro įrankiais įmanu pasakoti tai, ko negalėtų atverti joks tyrimas, jokia biografija: per atmosferines nuojautas, užuominas, atgijusius ir sužmogintus daiktus į žiūrovą kreipiasi didžioji žmogaus gyvenimo metafizika – tai, kas nenusakoma, tampa juntama ir drauge išgyvenama.

Valandos trukmės spektaklyje „Rhesanium“ sužaidžiama ir sugrojama gyvenimo kelionė nuo benamystės iki būtovės bendrabučio.

Iš detalių kuriami L. Rėzos laikmetį ir aplinką atstovaujantys kitų veikėjų portretai. Pasigirsta net filosofo Immanuelio Kanto „Grynojo proto kritikos“ ištraukos, Donelaičio „Metų“ pamokslavimas geros valios žmonėms, iš Pašto keliu važiavusios karietos pabirę laiškai ima šnekėti, ir paaiškėja, kad praeities šalies gyventojai ne tik gyvi, bet ir ieškantys, laukiantys, pranešantys ir patariantys.

Iš kūrėjų meninės nuojautos gimęs vyksmas leis prisiliesti prie Liudviko Rėzos gyvenimo ir atrasti tai, kas galėjo netyčia pasimesti tarp faktų ir žinių. Taip enciklopedinė asmenybė tampa gyva ir savo gyvenimo vaizdais perteikia savo žmogiškąją išmintį, aktualią visais laikais ir bet kuriam amžiaus tarpsniui.