Oskaro Koršunovo Valstybiniame jaunimo teatre režisuotas spektaklis „Laukinė antis“, kurio premjera ir prasidėjo mūsų teatro sezonas, simboliškai šiuos teatro metus ir vainikuos.
Žiūrovų pageidavimu, skelbiame papildomus „Laukinės anties“ rodymus Vilniuje birželį.
Jaunimo teatre dar spalį įvykusi Henriko Ibseno dramos „Laukinė antis“ premjera iš karto tapo tikru teatro „hitu“. Bilietai į spektaklį „ištirpsta“ vos pasirodę, o žiūrovų, norinčių panirti į Ibseno ir Koršunovo aistrų, dramatiškų intrigų ir moralinių konfliktų purtomą pasaulį, susidomėjimas nė kiek neslūgsta.
Bilietų į šios savaitės „Laukinės anties“ rodymus Vilniuje ir Kauno Nacionaliniame dramos teatre taip pat jau senokai nebėra, todėl žiūrovų pageidavimu skelbiame papildomus spektaklio rodymus Vilniuje, Jaunimo teatre, birželio 26 ir 27 dienomis.
Spektaklis sulaukė ne tik didžiulio žiūrovų, pasiilgusių klasikinio, intelektualaus teatro, išraiškingų, įsimintinų aktorių vaidmenų, susidomėjimo. Palankiai O. Koršunovo spektaklį Jaunimo teatre sutiko ir teatro kritikai.
Jaunosios kartos teatro kritikės Marijos Dautartaitės įžvalgos atkreipia dėmesį į pagrindinius spektaklio dramaturginius konfliktus ir beda pirštu bene esminę etinę Koršunovo „Laukinės anties“ dilemą: „Dar vienas paradoksas – laisvas nelaisvėje. Taip ir „Laukinės anties“ personažai, gebantys vienu metu gyventi akimirkos tiesoje ir praeities mele, kol į jų gyvenimą neįsisuka pavojinga „teisuoliškumo karštinė“. Gregersas – tryliktasis vakarienės svečias – atėjo tam, kad visus pasodintų į tiesos fotelį. Tikro pasirinkimo savo tardomiesiems jis nesiūlo: jo tikslas yra ne išlaisvinti, o uždaryti „tiesos“ kalėjime, kuriame nėra vietos laukinei ančiai“ (menufaktura.lt, 2025-10-03).
Anot daugelį metų režisieriaus kūrybą sekančios ir analizuojančios kritikės Daivos Šabasevičienės, „Henriko Ibseno „Laukinė antis“ – tikrai laukinė, nes atsisakė „šiuolaikinės“, „gražios“ pakuotės. Spektaklyje visas dėmesys sutelktas į veiksmo dinamiką, kurioje išsiskleidžia žmogiškų nuodėmių puota. Režisierius Oskaras Koršunovas Valstybiniame jaunimo teatre įgyvendino savo siekį pastatyti spektaklį, kurio centre – ne išoriniai, XXI a. teatrą užgožę techniniai efektai, o psichologinė vaidmenų kelionė link dramos atomazgos“ (7md.lt, 2025-10-10).
Režisieriaus O. Koršunovo ne vienerius metus „auginta“, puoselėta ir galiausiai praėjusių metų spalį Jaunimo teatro Didžiojoje scenoje nutūpusi „Laukinė antis“ jau sulaukė ir ypatingo dėmesio iš užsienio. Spektakliui sugrįžus iš gastrolių Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir dar du kartus susitikus su publika birželio pabaigoje Jaunimo teatre, pradės rengtis svarbiai išvykai į dramos autoriaus tėvynę Norvegiją, kur teatras pakviestas dalyvauti Tarptautiniame H. Ibseno festivalyje Osle.