Group 5 Grįžti

Édouard Louis

Edžio pabaiga

Nuotraukų autorius Eimantas Paulauskas
Bilietai 2022 m. gruodis 23 d., 18:30
Bilietai 2023 m. sausis 21 d., 18:30
Bilietai 2023 m. vasaris 2 d., 18:30
Režisierius Naubertas Jasinskas
Vaidina
Jovita Jankelaitytė Viktorija Kuodytė Matas Dirginčius Matas Sigliukas
Dramaturgas
Maksym Teteruk
Kompozitorius
Gintaras Sodeika
Kostiumų dailininkė
Sandra Straukaitė
Scenografė
Sigita Šimkūnaitė
Video menininkas
Ričard Žigis
Šviesų dailininkas
Dainius Urbonis
Judesio konsultantė
Agnietė Lisičkinaitė
Iš prancūzų kalbos vertė
Paulius Stasiūnas
Režisieriaus asistentas
Lukas Petrauskas
Trukmė 1 val.

Šiuolaikinės prancūzų literatūros vunderkindu vadinamo rašytojo Édouardo Louis (gimė 1992 m.) debiutiniame romane „Edžio pabaiga“ (En finir avec Eddy Bellegueule, 2014 m.) dokumentinės fikcijos stiliumi vaizduojamas paauglio gyvenimas žemo socialinio sluoksnio darbininkų šeimoje Prancūzijos provincijoje. Edis nuolat patiria smurtą mokykloje, dažnas patyčias iš jo psichofizikos (dėl to jį pravardžiuoja „pyderu“). Edžio tėvas naudoja prieš sūnų smurtą, nes pats jį patyrė vaikystėje iš savo tėvų. Siekdamas gilesnio santykio su motina, Edis sulaukia jos prisipažinimo apie savo jaunystės traumas ir nusivylimą juo, kaip sūnumi. Romane vaizduojami ir kiti Edžio šeimos nariai bei giminės, kurie visi išgyveno lūkesčių neišsipildymą ir buvo traumuoti. Dabar jie savo traumų įkaitu paverčia paauglį Edį. Bandydamas ištrūkti iš šeimos bei mokyklos gniaužtų, Edis siekia tapti „stiprus“ ir „normalus“, tačiau jo pastangos eina perniek, kai pradeda suvokti savo tikrąją prigimtį ir nusprendžia pabėgti…

Vaikystės ir paauglystės, praleistos augant darbininkų šeimoje itin konservatyvioje Prancūzijos provincijoje, skaudžios patirtys tapo ir rašytojo debiutinio romano „Edžio pabaiga“ pagrindu. Šis kūrinys literatūros debiutantui atnešė didžiulį pasisekimą: būdamas vos 22 metų, É. Louis pelnė savo pirmąją prestižinės Gonkūrų premijos nominaciją, knyga išleista daugiau nei 300 tūkstančių egzempliorių tiražu ir išversta į 25 užsienio kalbas.  2022 m. vasarį ir kovą 29-erių metų É. Louis kūrybai ir jo kūrinių sceninėms interpretacijoms paskirtas visas tarptautinis Brandhaardeno festivalis Nyderlanduose.

É. Louis kūriniai ne tik gausiai skaitomi visame pasaulyje, bet ir graibstomi solidžiausių Europos teatrų bei interpretuojami garsiausių režisierių: įsimintinus spektaklius pagal rašytojo tekstus yra pastatę tokie režisieriai kaip Thomas Ostermeieris, Ivo van Hove, Milo Rau, Anna Smolar, skirtingų kartų vokiečių, britų, prancūzų, norvegų, lenkų ir kitų šalių režisieriai.

Literatūrą É. Louis suvokia kaip politinį projektą, galintį, jo nuomone, pasiekti daugiau nei pati politika. Pasak rašytojo, politinės kalbos tikslas yra ne atskleisti tikrovę, o ją paslėpti, todėl rašydamas knygas jis viliasi parodyti skaitytojams tai, ko jie nenori matyti. Šioje konfrontacijoje jis ir įžvelgia autobiografinio rašymo prasmę. Anot É. Louis, „autobiografija prasideda paklausus savęs, apie ką kalbėti neįmanoma, kas yra pernelyg privatu, o kas – per sunku. Tada žmonės tavo parašytuose tekstuose ima atpažinti save“.

Režisierius N.Jasinskas naujame savo darbe siekia perteikti sau asmeniškai opias temas. Gimęs beveik tuo pat metu, kaip ir romano autorius, kilęs iš provincijos šiaurės Lietuvoje, N.Jasinskas teigia: Romane kuriamus vaizdinius bei išgyventas emocijas  lengva suvokti kaip savo asmenines gyvenimo patirtis. Nors É. Louis ir mane, kaip spektaklio režisierių, skiria nemenkas geografinis atstumas, tačiau galima suvokti, kad Europos provincijos gyvenimas ir mentalitetas yra tapatūs, nepaisant geografinės platumos bei tautybės: skurdas, nepriteklius, kasdien patiriamas psichologinis smurtas, nesprendžiamos priklausomybės nuo alkoholio bėdos šeimoje – neatsiejama didžiosios dalies mūsų šalies kasdienybės dalis. Atitikmenį Marine Le Pen figūrai bei jos partijai nesunkiai galima rasti Lietuvoje: populistinės „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ triumfas regionuosePavadinimas „Edžio pabaiga“ dvilypis: jis suponuoja jauno žmogaus augimo netinkamoje kultūrinėje, socialinėje, politinėje erdvėje pabaigą, ir reiškia naują pradžią – autorius siekia kuo sąmoningiau atsiskirti nuo „buvusio aš“. Šį norą galima suvokti kaip itin stiprų troškimą atsikratyti praeities, sąmoningai keliaujant savotiško „pabudimo“ link. 

Jaunimo teatras spektakliu „Edžio pabaiga“ tęsia dialogą su jaunu žiūrovu dažnam šiandieniam jaunam žmogui svarbiais brendimo, santykio su praeitimi, savo kelio ir tapatybės ieškojimo klausimais.

Žiūrovai į spektaklį įleidžiami nuo 15 metų.