Sakoma, kad, jei yra gerų dalykų, kuriuos lėmė Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, – tai daugybė talentingų „prarastosios kartos“ rašytojų, kurių skaudžios patirtys atsidūrė XX amžiaus labiausiai vertinamos literatūros centre. Tik vargu, ar surastume kitą tokį romaną, kuriame apie karą būtų kalbama taip satyriškai, kaip tai daroma čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko“ nuotykiuose.

Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokinys Adomas Juška, dar būdamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos III-ojo režisūros kurso studentu, debiutavo spektakliu „Šveikas“ pagal Jaroslavo Hašeko romaną. Savo pirmajame darbe jaunasis režisierius pasirinko kelias kultinio romano autoriaus sukurtas situacijas ir per jas siekė pažvelgti į Šveiką kaip žmogų, kurio šypsena buvo ne lengvas juokas, o aštrus pasipriešinimas valdžiai, karui ir aplinkai. Spektaklyje Šveiko aplinka – kareivių šaudykla, kurioje jis laiko taikinį, kol viršesnieji kareiviai treniruojasi šaudyti. Šveikas šypsosi, kapelionas geria, kareivis rėkia ir šaudo… Režisieriaus tikslas – atskleisti kažką tikro apie kiekvieno iš jų idiotišką egzistavimą.

* Spektaklio metu rūkomos teatrinės cigaretes be tabako ir nikotino.