Vienas garsiausių žemaičių, pirmasis Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas (1793–1864) parašė ne tik savo žinomiausią veikalą „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, bet ir apysaką „Rubinaičio Peliūzės gyvenimas“, kuri nėra originalus kūrinys, bet labai laisvas, lietuviškajai aplinkai pritaikytas vokiečių autoriaus Joachimo Heinricho Campe’ės knygos „Robinzonas Jaunesnysis“ vertimas.
S. Daukantas Robinzoną Kruzą pervadino Rubinaičiu Peliūze, Londoną – Karaliaučiumi, Temzę – Nemunu. Neatsiklausęs tėvų, Peliūzė išplaukia į pasaulį ieškoti „noties“ (nuotykių) ir randa jų iki soties, kai laivas nuskęsta, visi jo keleiviai žūsta, o jį patį bangos išplauna į salą.
Spektaklio kūrėjai rėmėsi abiem S. Daukanto veikalais, todėl žiūrovai turės progą ne tik sužinoti, koks likimas laukia į negyvenamą salą nublokšto Peliūzės ir jo tenai sutikto naujojo draugo Nedėldienio (t. y. Penktadienio), bet ir aptarti senovės lietuvių išgyvenimo būdą.
Keturi objektų teatro aktoriai ne tik supažindins žiūrovus su senovės lietuvių pasaulio matymu, kalba, buitimi, nelengvu išgyvenimu stichijų malonėje, leis prisiliesti prie mitologinių temų, bet ir įtrauks į vienos šeimynos tėvų ir vaikų santykių dramą. Juk tokias vertybes kaip pagarba, pasitikėjimas ir meilė imame itin tausoti tik tada, kai pajuntame, kaip lengva jų netekti.
Skaitydama „Rubinaičio Peliūzės gyvenimą“, aš pajutau didžiulį malonumą, nes labai seniai buvau skaičiusi kūrinį, kuriame taip subtiliai pasakojama apie tai, kaip tėvams būti su vaikais, kaip su jais dalintis savo patirtimi, kaip vaikus auklėti. Nors žodžio „auklėti“ šiandien mes taip pat nelabai mėgstame. Bet aš tikrai nežinau, ar gali gyvenime būti laimingi vaikai, kurių tėvai neauklėjo, kuriems nenubrėžė tam tikrų laisvės ribų, kurie savo vaikystėje neturėjo jokių pareigų. Vaikas bet kokiu atveju pats susiras vienokį ar kitokį moralės kompasą, kuris suformuos tam tikras jo mąstymo ir pasaulio suvokimo ribas. Jei ne namie, tai internete, kieme ar dar kur nors. Galiausiai, norėdami ribas laužyti, mes vis vien pirmiau privalome jas pažinti, – sako spektaklio režisierė S. Degutytė.
Kviečiame dalyvauti edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse po spektaklio!
Objektų teatro aktoriai supažindins žiūrovus su senovės lietuvių pasaulio matymu, kalba, buitimi, nelengvu išgyvenimu ištikus gamtos stichijoms ir kvies prisiliesti prie mitologinių temų. Edukacinių kūrybinių dirbtuvių metu bus pristatomi pagrindiniai objektų (daiktų) teatro principai, pateikiamas istorinis ekskursas į tai, kaip Simonas Daukantas kūrė savo kūrinių ypatingą žodyną, ir, tarsi olimpiadoje, dalyviai bus kviečiami apibūdinti ar pavaizduoti kortelėje parašytą žodį taip, kad kiti jį atspėtų. Edukaciniam žaidimui pasitelksime spektaklio temas, naudosime įvairius spektaklio objektus: šaukštus, dubenis, puodelius ir kitus rekvizito elementus.
Norinčius dalyvauti edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse, kviečiame registruotis adresu norvile.stonyte@jaunimoteatras.lt