„Ar lengva būti jaunam?“ – taip vadinosi 9-ajame dešimtmetyje sukurtas plačiai nuskambėjęs latvių režisieriaus Jurio Podniekso dokumentinis filmas apie istorinio lūžio laiko jaunus žmones. Šiandien visai kitame laikotarpyje bręstančiam jaunam žmogui tas pats klausimas ne mažiau aktualus. Ar lengva būti jaunam mūsų laikų pasaulyje? Ką reiškia svajoti ir ieškoti savo vietos, kai esi priverstas nepaliaujamai kovoti už būvį? Prisitaikyti, pasitraukti, ar mesti iššūkį?
Jaunimo teatro repertuare yra ne vienas įsimintinas spektaklis, kuriame keliami tokie klausimai. Tai spektakliai apie savęs ir savo kelio gyvenime ieškantį jauną žmogų, trokštantį svajoti, mylėti, suprasti supantį pasaulį ir ne plaukti pasroviui, o turėti savo poziciją. Tai spektakliai-kelionės, į kurias kviečia talentingi jauni Jaunimo teatro aktoriai.
Atraskite juos Jaunimo teatro rudens repertuare!
Šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Floriano Zelerio pjesė „Sūnus“ – jį išgarsinusios trilogijos (kitos dvi dalys – „Tėvas“ ir „Mama“) dalis. Dramaturgas gilinasi į jautrias ir aktualias dažnos šeimos gyvenimo temas, neretai slepiamas ir stigmatizuojamas dvasines traumas. Sukurti pjesę „Sūnus“ F. Zellerį paskatino asmeninė patirtis – vienas jo sūnų sirgo psichine liga. Dramaturgas „Sūnuje“ dalijasi patirtomis emocijomis, kad padėtų jas išgyvenantiems pasijausti ne vieniems.
Pasak žinomo lietuvių kino režisieriaus Igno Jonyno, pastačiusio spektaklį po beveik dvidešimties metų pertraukos, viena esminių kūrinio temų – kaip mūsų ego išbalansuoja ne tik mus, bet ir esančiuosius šalia. Siekdamas savo laimės, tikslų, gali griauti kitų gyvenimus, net ir jausdamasis esąs gana moralus žmogus. Mokėti koegzistuoti ir išsilaikyti ant grėsmingai judančių gyvenimo svarstyklių taip, kad neužgautum ir nenumestum esančiojo greta – sudėtinga gyvenimo užduotis.
Artimiausi rodymai: gruodžio 27, 31 d.
Bilietų įsigyti galite čia.
Ričardo Gavelio knyga „Jauno žmogaus memuarai“, pasirodžiusi praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, apčiuopė ano laiko nervą. Knygoje atvirai kalbama apie jauno žmogaus gyvenimo kryžkelę – prisitaikyti prie visuomenės diktuojamų standartų, ar eiti prieš srovę? Jauna režisierė Eglė Švedkauskaitė su savo kartos dramaturgu Mindaugu Nastaravičium skaito „Jauno žmogaus memuarus“ šiuolaikinio teatro kalba.
Pasak E. Švedkauskaitės, „Jauno žmogaus memuarai“ – tai spektaklis apie trumpą, lūkesčiuose ir vizijose paskendusį, tragiškai pasibaigusį jauno žmogaus gyvenimą. Tai kelionė iš anapus į šiapus – iš savo atminties į gyvųjų atmintį. Gyvos muzikos ir įsimintinų vaidmenų kupiname tarp komedijos ir dramos balansuojančiame spektaklyje ši kelionė nepalieka abejingų o R. Gavelio keliami klausimai nuskamba pranašiškai aktualiai.
Artimiausi rodymai: lapkričio 19 d., gruodžio 18 d., sausio 4 d.
Bilietų įsigyti galite čia.
1932-aisiais pasirodžiusiame svarbiausiame savo kūrinyje garsus britų rašytojas Aldous‘as Huxley‘is išpranašavo bauginantį ateities pasaulį. Šiandien „Puikus naujas pasaulis“ skamba kaip pranašiška XXI a. pradžios antiutopija. Mūsų laikų puikus naujas pasaulis – tai naujas visuomeninis mąstymas, pagrįstas civilizacijos pasiekimais, verčiančiais siekti gerovės, laimės ir socialinio stabilumo aukojant asmens laisvę ir individualumą.
Pirmą kartą Lietuvos scenoje interpretuodamas A.Huxley‘io kūrybą, režisierius Gintaras Varnas gvildena esminius jauno žmogaus pasirinkimo šiandieniame pasaulyje klausimus: Huxley’io distopija kelia bauginančią dilemą tarp laimės ir laisvės. Naująjame pasaulyje šios sąvokos tampa antagonistėmis. O jeigu taip, tai koks žmogus tarp dviejų pasirinkimų – laimė ar laisvė – rinksis pastarąją? Tačiau ar galima jaustis išties laimingu be laisvės?
Artimiausias rodymas: gruodžio 6 d.
Bilietų įsigyti galite čia.
1996 metais Europos teatruose sprogo jauno, dar mažai žinomo britų dramaturgo Marko Ravenhillo „bomba“ pavadinimu „Shopping and Fucking“. Su to paties pavadinimo spektakliu gimė „Oskaro Koršunovo teatras“. Šiandien pjesė „Shopping and Fucking“ sugrįžta į Lietuvos sceną jauniausios kartos kūrėjų interpretacijoje. Dabar, kai nustebinti žiūrovą pjesėje aptariamomis temomis vis sunkiau, aktualus tebelieka esminis pjesės klausimas: ar šiandieninėje visuomenėje yra vietos tikriems jausmams? – sako naujojo pastatymo režisierius Jonas Kuprevičius.
Įsimintinus vaidmenis spektaklyje kuriantys talentingi jauniausios kartos aktoriai pasakoja apie savo kartą – priklausomą ir žaidžiančią, pasimetusią ir jautrią, traumuotą ir ieškančią savo vietos, draugystės, žmogiško artumo veidmainiškoje mūsų laikų vartotojiškoje visuomenėje.
Artimiausi rodymai: lapkričio 14, 28 d., gruodžio 29 d., sausio 23 d.