Lapkričio 23, 24 d. Jaunimo teatre vyks Varšuvos Nacionalinio teatro gastrolės. Bus parodytas paskutinysis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Tuoktuvės“ pagal to paties pavadinimo Witoldo Gombrowicziaus pjesę. Jaunimo teatre Nekrošius pradėjo savo kūrybinį kelią ir čia įvyks atsisveikinimas su paskutiniuoju jo darbu.

Paskelbęs pirmojo pusmečio repertuarą, Valstybinis jaunimo teatras entuziastingai pradeda naująjį – 59-ąjį – sezoną. Pastarosiomis dienomis teatro bendruomenei pešantis dėl sezono viešinimo formos, Jaunimo teatras pristato turinį, skirtą gero bei įvairaus teatro ištroškusiai publikai. Kai kažkas ragina neiti į teatrą, pateikiame penkias priežastis, kodėl verta ateiti į Jaunimo teatrą.

Karas Rytų Europoje, prasidėjęs prieš pusantrų metų. Ar kas nors galėjo apie tai pagalvoti prieš tris, penkis, dešimt metų? Galbūt vienas kitas. Aš – ne. Maniau, mačiau, kaip pasaulis vystosi tarsi dviem vizionierių nubrėžtomis kryptimis, utopijomis. Vakarai – link A. Huxley’io „Puikaus naujojo pasaulio“ ir Rytai (Rusija, Kinija, Š. Korėja) – link G. Orwello „1984“. Nelinksma nei viena, nei kita kryptis, bet kad įvyks tikras baisus karas Ukrainoje, Europos paribio šalyje, aiškiai pasukusioje Vakarų kryptimi, to nenujaučiau.

Kaip ir daugelis kūrėjų šiandien, susiduriame su iššūkiu – kaip kalbėti apie jau antrus metus Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą pasekmes žmogui ir apskritai humanitarinei sferai (kurias dar sunku išmatuoti)? Praėjusį sezoną pasirodę užsienio režisierių Sergejaus Loznicos ir Arpado Schillingo  spektakliai „Erinijos“ ir „Barbarai“ buvo bandymas tai daryti platesnėje istorinėje perspektyvoje, išsakant teatro visuomeninę poziciją. Pirmoji naujojo – 59-ojo – Jaunimo teatro sezono premjera, Gintaro Varno režisuotas spektaklis „Ūbas Czaras“, ją plėtos kitu meniniu registru.